karsciausios_naujienos.png

Išskirtinis interviu „Priimsiu Pabėgėlį“ iniciatyvai, tiesiai iš Italijos - Akvilė Žaromskytė


Europoje vis gilėjant pabėgėlių krizei, tūkstančiai žmonių iš karštųjų taškų plūsta į Europą. Didžioji dauguma pasiekusi vieną iš Europos šalių prašosi nugabenami į Vokietiją. Sklinda nuomonė, kad viskas tik dėl ekonominės gerovės ir didelių pašalpų. Tačiau viena prisistatyti nenorėjusi lietuvė, šiuo metu dirbanti valytoja viename pabėgėlių priėmimo centre Vokietijoje, mums atskleidė šokiruojančią tiesą, kurią patvirtino ir Britanijos mokslininkai: „Pabėgėlių krizė baigsis jau ateinančio mėnesio pradžioje. Situacija gerės.“

„Kasdien priimame tūkstančius vadinamųjų pabėgėlių. Kadangi krūvis didelis ir reikia papildomų rankų, registruoti dokumentus padedu ir aš“,– savo patirtimi dalinasi lietuvė. Ji pasakoja, jog atvykėliai dar oro uoste išmeta dokumentus, kad nebūtų įmanoma identifikuoti jų tapatybės. „Mano vyras dirba oro uoste apsauginiu (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, red. past.). Tai jis mums atneša daugybę dokumentų, kad būtų lengviau dirbti. Vėliau vaikštome su dokumentais po centrą ir pagal nuotrauką bandom surasti savininką“.

Lietuvė pasakoja, kad toks metodas buvo veiksmingas. „Bet gudresni suskubo informuoti savo draugus, kad būtų atsargūs. Dabar jau ne taip lengva surasti atvykusiųjų dokumentus. Sklido kalbos, kad taip atvykę iš Sirijos ir kitų valstybių žmonės tik siekia apsimesti pabėgėliais, bet iš tiesų tenori gauti dideles pašalpas iš Vokietijos ar susirasti darbą“, – dėsto lietuvė. Ji patikina, kad pasikalbėjo su dauguma iš jų. Ir paaiškėjo, kad situacija kiek kitokia. „Jie visi man pasakoja tą patį. Tik vienas kitas bėga nuo karo. Bet šiaip visi jie plūsta į Vokietiją, nes artėja „Oktoberfest“. Jie nori pasiimti pašalpų ir gerai atšvęsti“, – kalba moteris.

Palikę žmonas ir vaikus namuose, tvirti kaip ąžuolai vyrai sėdo į sausakimšas valtis ir pasileido išsvajotosios šventės link. Tiesa, kelias nelengvas, nes atsiranda kliūčių kertant Vengriją. Todėl dauguma jų kelionę pradėjo anksčiau. „Tarp atvykstančiųjų dabar nemažai agresyvių. Bet, manau, kad normalu. Jie tokį kelią sukorė, o čia Vengrija užsitvėrė. Bijojo žmonės, kad pavėluos į festivalį“, – svarsto Vokietijoje gyvenanti lietuvė.

Jos teoriją patvirtina ir Britanijos mokslininkai. „Taip, iš tiesų, gali būti. Šis Vokietijos festivalis vyksta jau daugybę metų. Gali būti, kad žmonės tiesiog nusprendė išnaudoti atsiradusius gandus dėl pabėgėlių krizės Europoje ir aplankyti garsiąją šventę. Manome, jog pasibaigus festivaliui, t.y. spalio 4 dieną, žmonės „išsipaipalios“ ir grįš namo. Pabėgėlių krizė baigsis. Situacija gerės. Tereikia trupučio kantrybės, nes šiuo metu jau per vėlu imtis kokių nors veiksmų“, – dėsto mokslininkai.

Tai, ką čia perskaitėte, žinoma, toli gražu nėra tiesa. Parašėme šią naujieną įkvėpti daugybės nekokybiškų straipsnių, kurie kasdien pasirodo žiniasklaidoje ir kelia paniką visuomenėje. Jei pamanėte, kad šioje žinutėje yra bent kruopelytė tiesos – nekaltinkite savęs. Tiesiog Lietuvoje niekas nemoko žmonių, kaip kritiškai vertinti informaciją, kurią pateikia žiniasklaida.

Čia pateikiame trumpą instrukciją, kuri, tikimės, ateityje padės informaciją vertinti atidžiau ir neužkibti ant gudriai (o gal tiesiog netyčia) užmestų „kabliukų“, prie kurių kaip jaukas prikabinta visuomenę stingdanti panika.

1.    Įvertinkite šaltinio kompetenciją ir patikimumą

Kaip ir mūsų pavyzdyje, taip ir keletame realiai dienos šviesą išvydusių straipsnių, apie pabėgėlių problemas kalba nekompetentingi asmenys, neturintys pakankamai teorinių ir praktinių žinių teigti tai, ką teigia. Mūsų valytojos, lietuvio apsauginio ar bet kokio Vardenio Pavardenio įspūdžiai gali būti tik iliustracija, kaip į krizę reaguoja visuomenė. Bet jie nėra nei socialiniai darbuotojai, nei psichologai, nei ekonomistai ar politologai, kurie gali papasakoti apie tai, kodėl iš tiesų žmonės bėga iš savo šalių. Jie taip pat veikiausiai nesugeba įvertinti potrauminio streso sindromo požymių. Taip situacijos interpretacijos ir klaidingos išvados kelia paniką visuomenėje ir stiprina stereotipus.

2.    Straipsnį skaitykite iki galo ar bent trumpai perbėkite jį akimis

Kaip ir mūsų pavyzdyje, perskaitę pradžią, pradėsite pasakoti draugams: „Žinai, internete skaičiau...“ O kartais esminė informacija sąmoningai arba dėl neatsargumo būna pateikta pačioje pabaigoje. Taigi, perskaitysite Vardenio Pavardenio įspūdžius, aklai pasitikėsite informacija („juk taip rašė internete...“), bet net nenumanysite, kad straipsnio pabaigoje sociologas, psichologas ar ekonomistas paneigė V. Pavardenio pateiktą informaciją.

3.    Įvertinkite nuotraukas: kokias emocijas jos kelia ir ar atitinką teksto turinį?

Gal nuotraukoje pavaizduotas kalbančiojo veidas rūstus? O gal fotografas jį nufotografavo kaip tik tuomet, kai jis čiaudėja? Jei asmuo nuotraukoje neatrodo neutraliai, o tekste yra kritikuojamas, galbūt rašantysis kaip tik ir siekia jus nuteikti priešiškai? Jei mes nuotraukoje pavaizdavome tamsaus gymio asmenis su alkoholiu rankose, tai dar nereiškia, kad mes juos nufotografavome „besitreniruojančius“ Oktoberfest‘ui.

4.    Perskaityti antraštę neužtenka, kartais ji visiškai neatitinka straipsnio turinio

Tipinis pokalbis su internetinių naujienų portalų skaitytojais:
-    Matei??? Pabėgėlių krizė baigsis jau spalio 4 d.!!!
-    Negaliu patikėti!!! Iš kur sužinojai?
-    Buvo straipsnis internete.
-    O skaitei visą straipsnį?
-    Ne, antraštę.
Ar jums taip nebuvo atsitikę? Jei netikite, išbandykite tai su savo draugais bei artimaisiais ir nustebsite, kiek iš jų teskaito antraštes, neretai kuriamas tik siekiant prisišaukti skaitytojų dėmesio. Taip pat galite paanalizuoti naujienų portalų antraštes ir po jomis pateiktą turinį. Nustebsite dar kartą, bet kaip ir šiame pavyzdyje, antraštė gali kalbėti apie orą, o pats tekstas apie tvorą.

5.    Jei kalbama apie socialines problemas įvertinkite ir žmogiškąjį faktorių

Tokios problemos, kaip pabėgėlių krizė, yra tiesiogiai susijusios su tam tikra žmonių grupe ir visa visuomene. Nepamirškite, kad žmogus nėra paprastas sutvėrimas ir kartais net jis pats nesuvokia, kaip ir kodėl veikia jo kūnas ar smegenys. Socialinės problemos visuomet reikalauja gilesnio žvilgsnio į žmogaus asmenybę ir psichologiją. Negalime tik sausai išdėstyti faktų, nes, tarkime, prieglobsčio prašymas užsienio valstybėje nėra futbolo varžybos, kuriose rezultatu 1:0 laimi žmogus arba valstybė. Visada ieškokite paaiškinimų, kodėl ir kaip vyksta visuomenę tiesiogiai liečiantys procesai.

6.    Ieškokite faktų, o ne interpretacijų

Tikėkite ir analizuokite tai, ką sako ekspertai, skaičiai, dokumentai. O straipsniai, kuriuose pateikiamos neoficialių rašytinių ar nerašytinių šaltinių interpretacijos neturėtų jūsų jaudinti ar gąsdinti. Tai, jog prieš kažkiek metų gyvenęs ponas Nostradamas abstrakčiai aprašė ateities įvykius ir dar rado laiko juos surimuoti, visai nereiškia, jog jo pranašysčių negalima interpretuoti milijonu skirtingų būdų ir įterpti į bet kokį norimą kontekstą. Nėra jose nei datų, nei vardų, nei vietovių, todėl nepulkite į paniką.

7.    Nepasiduokite suabsoliutintiems teiginiams, juose retai kada galima rasti logikos

„Jie visi man pasakoja tą patį. Tik vienas kitas bėga nuo karo. Bet šiaip visi jie plūsta į Vokietiją, nes artėja „Oktoberfest“. Taigi jie nori pasiimti pašalpų ir gerai atšvęsti“, – pasakojo mūsų pavyzdyje lietuvė valytoja. Paanalizavę tokius teiginius pastebėsime, jog skaitome maždaug tai: „Suvalgiau visus lėkštėje buvusius obuolius, bet suvalgiau tik kelis iš jų, bet suvalgiau visus obuolius.“ Visuomenėje nėra absoliučių tiesų. Todėl absoliutinimai negali būti logiški. Nepasiduokite bandymams jus įtikinti, kad egzistuoja tik juoda ir balta, nes visuomenė turi visą neaprėpiamą spalvų paletę, o žurnalistas turėtų žinoti, jog egzistuoja mažiausiai du požiūrio kampai, galintys visiškai kitaip parodyti esamą situaciją.

8.    Atidžiai vertinkite pateikiamas citatas ir jų autorius

Labai lengva įtikinti visuomenę cituojant Britanijos mokslininkus. Tai skamba kažkaip labai jau autoritetingai, tiesa? Bet skaitydami citatą paklauskite savęs: „Kas tiksliai tai pasakė?“ Štai mūsų pavyzdyje Britanijos mokslininkai visi choru pateikė savo išvadas: „<...>atskleidė šokiruojančią tiesą, kurią patvirtino ir Britanijos mokslininkai: „Pabėgėlių krizė baigsis jau ateinančio mėnesio pradžioje. <...>“ Būkite atidūs. Ir nepasikliaukite aklai Britanijos, JAV ar kitų šalių mokslininkų citatomis, jei nematote jų pavardžių. Tokios informacijos teisingumą sunku patikrinti.

 

Erasmus logo