Šiuo metu visame pasaulyje pagalbos reikia 13 milijonų pabėgėlių (JTO pabėgėlių reikalų agentūra, 2014 m. duomenys). Labiausiai pasaulį jaudinanti ir daugiausiai nerimo kelianti yra pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Afganistano situacija. Pabėgėlių skaičius šiose šalyse sparčiai auga, o augimą  lemia karai Sirijoje bei Irake, konfliktai ir nestabilumas Afganistane.

JTO duomenimis, nuo šių metų pradžios jau daugiau nei 320 tūkstančių žmonių iš Sirijos, Irako, Afganistano ir kitų karo išdraskytų šalių, patyrusių persekiojimą ir kitokias siaubingas negandas, ryžosi pavojingai kelionei Viduržemio jūra ir taip pasiekė Europą.

Tūkstančiai šeimų, saugodami savo gyvybes, iš tiesų jomis rizikuoja ir leidžiasi į kelionę pavojingais jūros ir sausumos ruožais. Dauguma iš jų neturi kito pasirinkimo, kaip sėsti į perpildytas, pripučiamas gumines valtis ir taip bandyti suteikti savo vaikams galimybę išgyventi ir būti saugiems. Kai kuriems iš jų ši žūtbūtinė kelionė bus paskutinė.

 

psich_issukiai.jpg

Parengė dr. Akvilė Daniūnaitė

Daugelis lietuvių yra vienaip ar kitaip susidūrę su emigracija ar bent trumpalaikiu gyvenimu svečioje šalyje. Galbūt jūsų seneliai ar proseneliai pabėgo per karą, galbūt jūs pats ar jūsų vaikai išvyko į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo, o gal paprasčiausiai keliavote kitose šalyse. Minutėlę stabtelkite ir prisiminkite sunkiausius šių patirčių momentus. Galbūt nesupratote kalbos, neradote darbo, jus apvogė, apgavo, patyrėte smurtą, pasiklydote ar kaip kitaip patyrėte baimės ir nesaugumo jausmą. Tokios patirtys yra pradinis užuojautos ir supratimo taškas, padedantis bent kiek prisiliesti prie pabėgėlių problemų ir pradėti suprasti psichologinius iššūkius, su kuriais jie susiduria atvykę į naują šalį. 

rk_interviu.jpgJau daugiau nei dešimt metų Kaune veikia pabėgėlių paramos centras, kurio darbuotojai sprendžia pačius įvairiausius sunkumus iškylančius šiai jautriai žmonių grupei. Centro vadovė Eglė Rušinskaitė, pabaigusi VDU socialinio darbo bakalauro ir ES viešosios politikos ir administravimo studijas, pradėjo dirbti su pabėgėliais dar 2006 metais. Priimsiu Pabėgėlį komandos narė Justina El Maghrabi užsuko susipažinti su centro veikla, bei išgirsti Eglės nuomonę kaip sprendžiami sunkumai, susiję su pabėgėliais.

 

Pernai atšventėte 10 metų veiklos jubiliejų. Kiek pabėgėlių ir iš kokių šalių globojama Kauno pabėgėlių integracijos centre?

Per metus mūsų paslaugomis vidutiniškai pasinaudodavo apie 150 pabėgėlių. Šiuo metu daugiausiai yra iš Afganistano, kiek mažiau – iš Sirijos, Ukrainos ir Afrikos šalių. Retesni atvejai – pabėgėliai iš Palestinos ir Jordanijos. Kadaise dauguma buvo čečėnai, bet šiuo metu jų liko nedaug.

karsciausios_naujienos.png

Išskirtinis interviu „Priimsiu Pabėgėlį“ iniciatyvai, tiesiai iš Italijos - Akvilė Žaromskytė


Europoje vis gilėjant pabėgėlių krizei, tūkstančiai žmonių iš karštųjų taškų plūsta į Europą. Didžioji dauguma pasiekusi vieną iš Europos šalių prašosi nugabenami į Vokietiją. Sklinda nuomonė, kad viskas tik dėl ekonominės gerovės ir didelių pašalpų. Tačiau viena prisistatyti nenorėjusi lietuvė, šiuo metu dirbanti valytoja viename pabėgėlių priėmimo centre Vokietijoje, mums atskleidė šokiruojančią tiesą, kurią patvirtino ir Britanijos mokslininkai: „Pabėgėlių krizė baigsis jau ateinančio mėnesio pradžioje. Situacija gerės.“

„Kasdien priimame tūkstančius vadinamųjų pabėgėlių. Kadangi krūvis didelis ir reikia papildomų rankų, registruoti dokumentus padedu ir aš“,– savo patirtimi dalinasi lietuvė. Ji pasakoja, jog atvykėliai dar oro uoste išmeta dokumentus, kad nebūtų įmanoma identifikuoti jų tapatybės. „Mano vyras dirba oro uoste apsauginiu (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, red. past.). Tai jis mums atneša daugybę dokumentų, kad būtų lengviau dirbti. Vėliau vaikštome su dokumentais po centrą ir pagal nuotrauką bandom surasti savininką“.