istorijos_01.jpg

Ar netiesa, jog nepagrįstų baimių ir teisingos informacijos trūkumo dėka, didelė dalis lietuvių įsivaizduoja planuojamus į mūsų šalį perkelti pabėgėlius kaip gaują neišsimokslinusių beraščių veltėdžių, tik ir ieškančių sotesnio gyvenimo mūsų visų sąskaita? Tuo tarpu istorija rodo, kad visais laikmečiais, dėl karo, religinio, tautinio ar politinio persekiojimo, pabėgėlio dalią teko patirti ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir žymiems talentams, perspektyviems mokslininkams, menininkams.

Viktoras Hugo, pasaulinio garso rašytojas, romanų „Paryžiaus katedra“, „Vargdieniai“ autorius buvo priverstas palikti gimtąją Prancūziją dėl savo politinių pažiūrų. Pirmiausiai Hugo nesėkmingai bandė įsikurti Belgijoje, kurioje nebuvo priimtas, o vėliau prieglobstį jam suteikė Jungtinė Karalystė. Į Prancūziją Hugo sugrįžo po beveik dvidešimties metų.

Frederikas Šopenas, vienas garsiausių 19-ojo amžiaus kompozitorių, studijų metais kartu su bendramoksliais dalyvavo sukilimuose pries Rusiją. Šopeno rolė buvo garsinti Lenkiją per savo muziką, mat jau tuo metu jis buvo žinomas talentingas jaunas muzikantas. Vieno vizito Vienoje metu Šopeną pasiekė žinia apie gimtojoje šalyje prasidėjusį Lapkričio sukilimą ir pavojų, kuris jo laukė grįžus. Šopenas pasiliko Vienoje, o vėliau išvyko į Paryžių. Prancūzijoje jam buvo suteiktas prieglobstis.

Albertas Einšteinas – žymausias praėjusio amžiaus fizikas, kurio nereikia pristatyti net tiems, kuriems mokykloje fizika nesisekė. Gimęs Vokietijos žydų šeimoje, Einšteinas jau kopė sėkmingos karjeros laiptais, tačiau valdžioje įsitvirtinus naciams dirbti darėsi vis sunkiau. Laimei, kaip tik tuo metu Einšteinui buvo pasiūlyta darbo vieta JAV Prinstono universitete. Išvykęs į JAV, Einšteinas ne tik tęsė mokslininko darbą, bet kartu su žmona padėjo kitiems žydų pabėgėliams Amerikoje: asmeniškai laidavo už daugelį jų, padėjo pildyti dokumentus vizoms gauti.

Milošas Formanas,filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“ režisierius paliko gimtąją Čekoslovakiją 1968-aisiais, prasidėjus Prahos pavasariui, ir išvyko į JAV. Jau tuo metu Formanas buvo žinomas režisierius savo šalyje, tačiau persekiojamas valdžios dėl filmuose parodijuojamos „paprastų žmonių kasdienybės“, o kai kuriejo filmai buvo uždrausti. Po sovietų invazijos Formanas nusprendė nebegrįžti į Čekoslovakiją ir, nepaisant iškilusių sunkumų, toliau tęsė filmų režisieriaus karjerą JAV. 1975-aisiais, dabar jau kino klasika tapęs filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ laimėjo penkis Oskarus.

Jungtinėje Karalystėje gerai žinomo prekinio ženklo „Burton“ įkūrėjas seras Montague Burton gimė Lietuvos žydų šeimoje. 1900-aisias, būdamas vos penkiolikos, vienas pasiekė Jungtinę Karalystę ir netrukus pradėjo siuvimo verslą. Pirmojo pasaulinio karo metais Burton siuvyklos tiekė uniformas Didžiosios Britanijos kariams, o vėliau išaugo į vyriškų rūbų tinklą „Burton“.

Zigmundas Froidas – austrų neurologas, vadinamas psichoanalizės tėvu, gimė Austrijos žydų šeimoje, kur ir praleido didžiąją gyvenimo dalį. Tačiau, jau sulaukus garbaus amžiaus (Froidui tuo metu jau buvo virš 70-ies), jam teko palikti šalį dėl nacių persekiojimo ir įsikurti Didžiojoje Britanijoje.

Alek Wek šiandien yra žymi manekenė pasaulinėje mados rinkoje. Tačiau jos gyvenimas ne visada buvo pilnas šlovės ir dizainerių rūbų: Alek kilusi iš pabėgėlių iš Pietų Sudano šeimos. Jos tėvai paliko šalį pilietinio karo metu ir pradėjo naują gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, kai Alek buvo vos 14 metų. Praėjus šešeriems metams ji tapo pirmuoju afrikietiškos kilmės fotomodeliu, kurios nuotrauka papuošė žurnalo Elle viršelį.

Tai tik keletas vardų iš daugelio. O kiek yra tokių, kurie, nors ir neišgarsėjo pasaulio mastu, bet pasižymėjo juos priglaudusiose ir naują gyvenimą padėjusiose susikurti šalyse. Moralas paprastas: neužverkime durų tiems, kurie ateityje, galbūt, savo talentu ir pasiekimais garsins mūsų šalį.